VGTU aktyviai dalyvauja Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK), jungiančias aukštųjų mokyklų rektorius, veikloje ir taip prisideda sprendžiant aukštojo mokslo problemas, kylančius iššūkius ir grėsmes, vienodai svarbias visoms aukštosioms mokykloms. VGTU rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas – LURK viceprezidentas.

Konferencijoje veikia komitetai, kurių nariai – universitetų įgalioti atstovai, sprendžiantys jų kompetencijai priklausančius klausimus. Jie teikia siūlymus Konferencijos narių susirinkimui ir Prezidentui. Informacinių technologijų komitetui vadovauja VGTU Informacinių technologijų ir sistemų vadovė Eglė Radvilė Švedaitė. Finansų komiteto pirmininkas – VGTU kancleris doc. dr. Arūnas Komka. Sporto komitetui vadovauja VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto dekanas habil. dr. prof. Povilas Tamošauskas. Tarptautinių ryšių komiteto pirmininkė – VGTU Tarptautinių ryšių prorektorė dr. Asta Radzevičienė.

LURK Švietimo ir mokslo ministerijoje atstovauja du VGTU atstovai. ŠMM komisijoje, kuri įvertina aukštųjų mokyklų pateiktus prašymus ir paskirsto bendrą aukštosioms mokykloms skolinimosi limitą, dirba VGTU kancleris doc. dr. A. Komka, ŠMM Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo apeliacinėje komisijoje – dr. Asta Radzevičienė.

Lietuvos universitetų rektorių konferencija koordinuoja aukštųjų mokyklų rektorių tarpusavio ryšius ir ryšius su valstybės ar savivaldybių institucijomis. Konferencijoje siekiama skatinti Lietuvos mokslo, studijų, kultūros ir ūkio raidą, aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, aukštųjų mokyklų tarpusavio ir tarptautinius ryšius.

LURK teikia pasiūlymus dėl aukštojo mokslo biudžeto projektų rengimo ir subsidijų aukštosioms mokykloms skyrimo, organizuoja projektų ir programų, kurios sutelktų Lietuvos universitetų intelektualiąsias jėgas, parengimą, bendradarbiauja su Lietuvos institucijomis, įmonėmis, organizacijomis, turinčiomis vertingų pasiūlymų aukštojo mokslo srityje, palaiko ryšius su kitomis organizacijomis, pirmiausia – su Europos universitetų asociacija (EUA) ir Baltijos universitetų rektorių konferencija. Paskutinis Europos universitetų asociacijos Valdybos, Tarybos ir Generalinių sekretorių bei Lietuvos akademinės bendruomenės susitikimas vyko spalio 25-ąją.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkams – Tiltų ir specialiųjų statinių katedros vedėjui, profesoriui Gintariui Kaklauskui ir Civilinės inžinerijos mokslo centro vyresniajam mokslo darbuotojui dr. Viktor Gribniak – Amerikos civilinės inžinerijos sąjunga (American Society of Civil Engineers, ASCE) įteikė 2013 metų Moisseiff Award apdovanojimą už geriausią ASCE žurnaluose paskelbtą mokslo straipsnį. Įkurta 1852 m., ASCE yra seniausia Amerikos inžinierijos organizacija, visame pasaulyje vienijanti 140 000 narių. Tai yra įtakingiausia statybos inžinerijos mokslo organizacija pasaulyje, leidžianti 33 mokslo žurnalus.

Lietuvos mokslininkai apdovanojimą pelnė už Amerikos civilinės inžinerijos sąjungos žurnale (ASCE Journal of Structural Engineering) 2011 metais paskelbtą straipsnį „Susitraukimo eliminavimas iš armuoto betono elementų momentų ir kreivių bei tempiamojo sustandėjimo diagramų“ (angl. „Eliminating shrinkage effect from moment curvature and tension stiffening relationships of reinforced concrete members“). Leon S. Moisseiff, žymaus Amerikos mokslininko ir inžinieriaus, vardo premija (Moisseiff Award) nuo 1948 m. kasmet skiriama mokslo publikacijoms už reikšmingus nuopelnus statybos konstrukcijų ir taikomosios mechanikos srityse, taip pat už įvairių medžiagų tiltų ir rėmų projektavimo metodų tobulinimą. Šis apdovanojimas buvo skirtas tokiems garsiems mokslininkams, kaip R. I. Clough (vienam iš baigtinių elementų metodo kūrėjų), A. C. Scordelis (pirmasis panaudojo baigtinių elementų metodą gelžbetonio konstrukcijoms, apdovanotas tris kartus), N. M. Newmark, M. A. Sozen.

Premiją skyrusio Amerikos civilinės inžinerijos sąjungos komiteto apdovanojimo pranešime sakoma: „šis iškilus straipsnis, kuriame nagrinėjama betono traukimosi įtaka momentų-kreivių ir tempiamojo sustandėjimo priklausomybėms, tobulinant armuoto betono konstrukcijas ir analizės metodus, įnešė svarų indėlį į taikomąjį mechanikos mokslą. Straipsnyje pateikiama unikali skaitinė traukimosi eliminavimo iš šių priklausomybių procedūra“.

Iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje Pitsburge VGTU profesorius Gintaris Kaklauskas atsiėmė Amerikos civilinės inžinerijos sąjungos komiteto įteiktą L. S. Moisseiff vardo medalį ir piniginį prizą. Ceremonijos Pitsburge metu kitose ASCE apdovanojimų kategorijose buvo pagerbti šie žymūs statybos ir mechanikos inžinerijos sričių mokslininkai: Monash universiteto (Australija) prof. William Melbourne (Jack E. Cermak apdovanojimas už gyvenimo pasiekimus vėjo inžinerijoje ir aerodinamikoje); Bucknell universiteto (JAV) prof. Ronald D. Ziemian (Shortridge Hardesty apdovanojimas už metalinių konstrukcijų stabilumo tyrimus, skiriamas ASCE nariams); Kyoto universiteto (Japonija) prof. Masayoshi Nakashima (Ernest E. Howard apdovanojimas už gyvenimo pasiekimus seisminėje inžinerijoje ir aerodinamikoje, skiriamas ASCE nariams) ir mokslininkų grupei iš JAV ir Kinijos universitetų (Raymond C. Reese Research apdovanojimas už statybos konstrukcijų taikomuosius tyrimus).

Apdovanotieji yra aktyvūs VGTU mokslininkai, nuolat skelbiantys mokslinius straipsnius prestižiniuose tarptautiniuose žurnaluose. Gintaris Kaklauskas yra tikrasis Lietuvos mokslų akademijos narys. Daugiau nei 30 metų dirbdamas VGTU, jis subūrė tyrimo grupę, kuriančią inovatyvius armuoto ir kompozitinių konstrukcijų deformacijų ir pleišėjimo fizikinius modelius. Jis dažnai kviečiamas skaityti paskaitų bei dirbti užsienio universitetuose. Viktor Gribniak yra Lietuvos Jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) Technologijos mokslų srities ekspertas. LJMS organizuojamame konkurse „Geriausia metų disertacija“ V. Gribniak tapo laureatu fizinių ir technologijos mokslų srityse, 2009 m. VGTU apgynęs disertaciją „Susitraukimo įtaka gelžbetoninių elementų tempiamosios zonos elgsenai“. Disertacinio darbo tyrimai 2011–2012 m. buvo tęsiami podoktorantūros stažuotės metu, keliant V. Gribniak mokslinę kompetenciją prestižiniuose Europos civilinės inžinerijos mokslo centruose Austrijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje bei Čekijoje.

Video iš apdovanojimų žiūrėkite čia ».

Rugsėjo mėnesį geriausiu Lietuvos išradimu paskelbtas VGTU mokslininkų Vytauto Bučinsko, Vytauto Augustaičio ir Ernesto Šutinio išradimas „Plieninio lyno kokybės diagnostikos būdas ir įranga“. Išradimas skirtas įvairių žmones keliančių įrenginių, pavyzdžiui, funikulierių, slidinėjimo trasų keltuvų, liftų ir panašių įrenginių lynų patikimumui diagnozuoti. Šalies mėnesio išradimą renka ir skelbia Lietuvos technikos biblioteka.

Išradimo idėja kilo iš egzistuojančios problemos – pagal tarptautinius standartus žmones keliančių įrenginių lynuose atitrūkusių vielų skaičius negali viršyti 6 vielų viename kvadratiniame metre. Nors sukurta nemažai metodų, kai lynų diagnostika atliekama remiantis magnetinėmis medžiagos savybėmis, bet jiems neduodant laukiamų rezultatų, dažniausiai diagnostika atliekama tiesiog rankomis.

VGTU mokslininkų užpatentuotas būdas remiasi vienu galu atitrūkusių nuo lyno paviršiaus vielų galų nustatymu.  Lynas įtempiamas pastovia išilgine apkrova, vibratoriumi sužadinami įtempto lyno atkarpos skersiniai virpesiai, kurie pereina į lyno skersinius – sukamuosius virpesius. Atitrūkusių vielų galų virpesiai matuojami jutikliu, o apdorojant jo signalus nustatomas tokių vielų galų buvimas ir jų padėtis lyne.

Lyno virpesius sukeliantis vibratorius ir jutiklis montuojami specialiame įtvare, kuris nejudamai tvirtinamas prie lyno ir atskiria vieną lyno atkarpą, kurioje sukeliami virpesiai. Jutiklis slenka išilgai tiriamo lyno atkarpos, arba atvirkščiai, lynas pratraukiamas išilgai jutiklio. Tai kartojama kitose lyno atkarpose. Taip, nenaudojant brangios ir sudėtingos įrangos, galima kontroliuoti vieną iš svarbiausių lyno patikimumo rodiklių.

Naujuoju būdu, pasitelkiant nestandartinę įrangą, lyno diagnostiką galima atlikti tiek laboratorijoje, tiek lyno sumontavimo vietoje. Lietuvoje daugėjant sumontuotų lynų skaičiui, jų profilaktinei patikrai reikia automatizuoto diagnostikos būdo, kurį dabar užpatentavo VGTU mokslininkai. Idėjos įgyvendinimas jiems užtruko daugiau negu dvejus metus.

Lietuviško patento pagrindu pateikta paraiška PCT patentui Europos regione.

VGTU Antano Gustaičio aviacijos institutas (AGAI) spalio 1-ąją gavo ilgalaikį Civilinės aviacijos administracijos Patvirtintos mokymo organizacijos pažymėjimą (ATO), kuris patvirtina, kad VGTU AGAI pagal FCL dalį gali mokyti orlaivių pilotus, rengti mokymo kursus, įskaitant realaus skrydžio treniruoklių (FSTD) naudojimą. Šis pažymėjimas galios tol, kol jo nebus atsisakyta arba jo galiojimas nebus sustabdytas. Gali keistis tik ATO priedas, kuriame nurodyta, kokia veikla akredituota mokymo įstaiga gali užsiimti. Šiuo metu AGAI suteiktas leidimas rengti lakūnus, permokyti skraidyti MEP klasės lėktuvais, organizuoti daugianarės įgulos sąveikos kursus. 

AGAI Civilinės aviacijos administracijos akreditavimo pažymėjimus, patvirtinančius, kad gali rengti lakūnus, skrydžių vadovus ir inžinierius turi jau seniai, tačiau, AGAI direktoriaus habil. dr. prof. Jono Stankūno teigimu, reikalavimai akreditavimo pažymėjimams gauti nuolat didėja, taip pat daugėja reikalavimų techniniam aprūpinimui, todėl buvusieji skrydžių mokymo organizacijos (FTO) pažymėjimai dabar keičiami aukštesnius reikalavimus atitinkančiais ATO pažymėjimais.

„Šio pažymėjimo gavimas labai svarbus universitetui ir institutui, nes jis įrodo, kad mūsų techninė bazė atitinka ES reikalavimus. Mes turime skrydžių treniruoklius, naujų lėktuvų, šiuolaikiškas studijų programas“, – sakė habil. dr. prof. J. Stankūnas.

Už skrydžio vadovų rengimo akreditavimo pažymėjimų išdavimą mokymo įstaigoms atsakinga Europos saugios oro navigacijos organizacija – Eurokontrolė. Pažymėjimai pratęsiami kas dvejus metus. Šio pažymėjimo gavimas patvirtina, kad AGAI turima įranga ir dirbantys specialistai atitinka aukščiausius reikalavimus skrydžių valdymo specialistų rengimo srityje.  

Aviacijos specialistų  rengimo kokybė VGTU Antano Gustaičio aviacijos institute griežtai kontroliuojama. AGAI akredituoja ne tik Civilinės aviacijos administracija ir  Eurokontrolė, kurios nare Lietuva tapo 2006 metais. Profesinį aviacijos specialistų rengimą tikrina ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) bei Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) ekspertai. Studijų kokybę vertina Lietuvos Studijų kokybės vertinimo centras.

Susisiekimo ministerija ir Lietuvos mokslo ir technikos draugijų asociacija (LMTDA), skatindamos aukštųjų mokyklų studentus domėtis transporto sektoriaus problemomis ir aktualijoms bei rašyti mokslinius darbus transporto tematika, organizavo geriausių studentų baigiamųjų darbų konkursus.

Susisiekimo ministerijoje už geriausią magistro baigiamąjį darbą miesto susisiekimo sistemų tema „Vilniaus miesto Ukmergės gatvės eismo organizavimo tobulinimo galimybės“apdovanojimas įteiktas VGTU Automobilių transporto katedros absolventui Valentin Mironov (darbo vadovas Automobilių transporto katedros  lekt. dr. Vidmantas Pumputis).

Kadangi Vilnius susiduria su vis didesnėmis eismo problemomis, ypač arterinėse miesto gatvėse, V. Mironov magistro darbe pristatė vienos jų – Ukmergės gatvės – eismo srauto analizę ir pateikė galimus eismo reguliavimo būdus, kurie galėtų pagerinti eismą ir normalizuoti šios miesto dalies transporto srautus.

Naudodamasis Vilniaus eismo valdymo centro eismo analizės duomenimis bei duomenimis, gautais atlikus eksperimentinį eismo srautų tyrimą, V. Mironov atliko išsamų kompiuterinį eismo srautų modeliavimą, remdamasis įvairiomis tokios problemos sprendimo praktikomis, pavyzdžiais ir eksperimentiniais siūlymais. Autoriaus pateikti kritinės Ukmergės gatvės dalies eismo pertvarkos siūlymai, kaip padidinti eismo pralaidumą ir sklandžiai bei efektyviai įsilieti į kitas miesto gatves, įtikino ir konkurso komisijos narius.  

„Dėkojame Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto darbuotojams už gabių ir pažangių studentų parengimą, tikimės, kad jų vadovaujami studentai ir toliau aktyviai rengs mokslinius darbus transporto tema ir teiks siūlymus dėl transporto sektoriaus veiklos gerinimo“, – rašoma Susisiekimo viceministro Arijando Šliupo oficialiame sveikinimo ir padėkos rašte VGTU rektoriui Alfonsui Daniūnui.

LMTDA paskelbtame geriausių baigiamųjų darbų konkurse inovatyvių įrenginių ir technologijų tema – vienu geriausių magistro darbų paskelbtas Loretos Levulytės darbas „Kelio nelygumų įtakos automobilio judėjimui“ (darbo vadovas ATK doc. dr. Edgar Sokolovskij). Augant transporto priemonių skaičiui, tobulinama ir kelių infrastruktūra, ir automobilių konstrukcijos, tačiau tobulinant kelių konstrukcijas vis aktualesnė tampa kelio nelygumų susidarymo problema. Gerinant automobilių konstrukcijas ne mažiau svarbi kelio nelygumų įtakos važiavimo saugumui ir patogumui problema.

VGTU absolventė L. Levulytė, naudodamasi modernia Automobilių transporto katedros turima įranga, ištyrė kelio nelygumus bei nustatė automobilio amortizuotų ir neamortizuotų masių vertikaliosios dinamikos parametrus, automobiliui tiriamo kelio ruožo nelygumus pravažiuojant skirtingu greičiu ir važiavimo režimais. L. Levulytė, atlikusi eksperimentinius tyrimus ir įvertinusi kelio nelygumų įtaką automobilio amortizuotų ir neamortizuotų masių judėjimo dinamikai, nustatė vertikalius šių masių pagreičius ir poslinkius bei jų dažnines charakteristikas ir priklausomybes nuo važiavimo greičio ir režimo. Geriausių  magistro baigiamųjų darbų autoriai bus apdovanoti lapkričio 13-ąją LMTDA posėdžio metu.

Rusijoje vykusiame privačių ir visuomeninių interjerų konkurse „Interia Awards 2013“ VGTU Architektūros fakulteto absolventai Evelina Gumuliauskaitė ir Laurynas Žakevičius atsiėmė apdovanojimą už Vilniuje sukurtą privataus namo interjerą. Lietuvos architektų sukurtas interjero projektas paskelbtas geriausiu kategorijoje „Namas iki 300 m2“.

Apdovanojimą pelniusiame architektų L. Žakevičiaus ir E. Gumuliauskaitės projekte daug dėmesio skirta funkcinėms zonoms. Svarbiausia šiame projekte, anot E. Gumuliauskaitės, buvo, kad funkcinės zonos būtų logiškai išdėstytos, sukurta patogi ir estetiška erdvė, kurioje dominutų tikslios išgrynintos formos. Interjere dominuoja balta spalva, funkcionalus apšvietimas, lakoniški baldai. Beveik visi baldai buvo specialiai suprojektuoti. „Išskirtinė vyninė, virtuvė su  didele sala patogiam darbui ir virš jos įrengtais stoglangiais, o vakare šviečianti virtuvės zonos lubų plokštuma“, – sukurto interjeto privalumus vardijo architektė. 

Tarptautiniame konkurse „Interia Awards 2013“ apdovanojimą pelniusį interjerą, pasak E. Gumuliauskaitės, maždaug prieš pusmetį pastebėjo Maskvos leidybos namų „Salon Press“ atstovas Baltijos šalims. O šio rudens pradžioje architektus pasiekė laiškas iš Rusijos, kad projektas nominuotas portalo archiprofi.ru organizuojamo konkurso „Interia Awards 2013“ kategorijoje „Namas iki 300 m2“. 

Konkursą „Interia Awards 2013“ organizuojantis portalas archiprofi.ru yra vienas populiariausių ir architektūros profesionalų labiausiai vertinamų. Čia pateikiama daugiau kaip 7 tūkst. įvairių interjero projektų. „Interia Awards 2013“ konkurso tikslas – išrinkti įdomiausius ir kokybiškiausius privačių ir visuomeninių pastatų interjerus.

Konkursas organizuojamas Rusijoje, tačiau jame gali dalyvauti ir kitų šalių architektai bei interjero dizaineriai. Geriausius projektus dvi savaites renka profesionalų komisija ir portalo skaitytojai.

Lapkričio 5 dieną VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų studentams paskaitas skaitė prof. Algis Mickūnas iš Ohajo universiteto (JAV). Viena prof. A. Mickūno paskaita „Ikikolumbinės civilizacijos: Mezo-Amerika ir Kosminė Magija“ skirta civilizacijų studijų problematikai. Paskaitoje, analizuodamas senovės inkų ir actekų civilizacijas Rytų ir Vakarų kultūrų kontekste, profesorius atskleidė originalias kultūrines įžvalgas, dalijosi savo pamąstymais ir unikalia patirtimi. Žaismingai papasakojęs apie ikikolumbines civilizacijas ir jų ryšį tiek su kosmologija, religija, tiek ir su šiuolaikiniu gyvenimu, prof. A. Mickūnas sulaukė daug auditorijos klausimų.

Tarptautiniu mastu žinomas mokslininkas VGTU studentus pakvietė ir antrąją paskaitą – „Vizualumo strategijos: regimybės užtušavimas“, kurioje dėmesį sutelkė į vizualumo problematiką.

Prof. A. Mickūnas yra vienas iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų, fenomenologas, semiotikas, rašytojas, Lietuvos mokslų akademijos narys. Jo paskaitos Lietuvoje visada sulaukia didelio susidomėjimo. Pasak jo paskaitų organizatorių, ir šįsyk jos sulaukė didelio populiarumo.

Spalio 28–lapkričio 7 dieną VGTU Antano Gustaičio aviacijos institute (AGAI) viešėjo prof. Antonín Píštěk iš Čekijos Brno technologijos universiteto. Jis skaitė paskaitas AGAI Aviacijos mechanikos inžinerijos ketvirto kurso studentams. Tačiau, pasak AGAI Aviacinės mechanikos katedros doc. dr. Eduardo Lasausko, paklausyti paskaitų ateidavo ir kitų kursų bei specialybių studentai, Civilinės aviacijos administracijos bei Orlaivių skyriaus specialistai.

Prof. A. Píštěk yra patyręs lėktuvų konstruktorius, jis vadovavo daugelio lėktuvų kūrimui. VGTU studentams profesorius pristatė Čekijos aviacijos pramonės istoriją ir dabartinę situaciją, lėktuvų sertifikavimo taisykles ir procedūras, kalbėjo apie orlaivių projektavimo metodologiją, projektinius skaičiavimo metodus, projektinę dokumentaciją ir projektų organizavimą. Paskutinėje svečio iš Čekijos paskaitoje vyko diskusija, kurioje studentai dalyvavo ypač aktyviai.

Prof. A. Píštěk yra VGTU mokslo žurnalo „Aviation“ redakcinės kolegijos narys.  Kartu su juo VGTU lankėsi Čekijos technikos žurnalo redaktorius Jan Baltus.

Internetu ar mobiliuoju telefonu valdomos elektros energijos, šildymo ir apšvietimo sistemos, efektyvus energijos taupymas – vadinamosios protingų namų sistemos Lietuvoje nebėra jokia naujovė. Lapkričio 7-ąją vykusiame verslo ir mokslo partnerystės renginyje „Išmanioji statyba – jau ne svajonė, o būtinybė“ dalyvavę verslo atstovai tik patvirtino: ateitis priklauso protingiems namams.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kartu su kitais partneriais suorganizuotas renginys „Išmanioji statyba – jau ne svajonė, o būtinybė“ – daugiau nei pusantrų metų trunkančio ES struktūrinių fondų lėšomis remiamo projekto „Universitetų žinių ir technologijų perdavimo gebėjimų stiprinimas (UniGeb)“ dalis.

VGTU absolventas, nekilnojamojo turto vystymo ir plėtros bendrovės „MG Valda“ projektų vadovas Jurgis Bundonis renginyje pristatė protingo namo koncepciją, galimus išmaniuosius sprendimus daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir pirmąjį Lietuvoje išmaniųjų daugiabučių gyvenamųjų namų „LightHouse“ plėtros projektą Vilniuje.

Protingo namo sistemos, J. Bundorio teigimu, leidžia sutaupyti iki 30 proc. būstui sunaudojamų energijos išteklių. Iš anksto parengtos namų įrangos valdymo programos, centralizuotas visų namo įrenginių valdymas ir būsenos stebėjimas užtikrina saugumą ir komfortą – būtent šios priežastys ir lemia protingo namų sistemų populiarėjimą Lietuvoje.

Skeptikus, anot pranešėjo, labiausiai gąsdina protingo namo sistemų eksploatavimo kaštų ir gedimų baimė. Dalis gyventojų vis dar nėra pakankamai susipažinę su protingo namo sistemomis. Stringa ir projektų derinimai su valstybinėmis institucijomis, nes nėra tokių sistemų diegimo daugiabučiuose praktikos. Tuo tarpu Europoje daug dėmesio skiriama protingo namo sistemų panaudojimui pagyvenusių žmonių bei žmonių su negalia gyvenimo kokybei gerinti.

Renginio metu savo patirtimi dalijosi ir statybos bei interneto sprendimų sektorių ilgametę patirtį bei tarptautinį pripažinimą turintys ekspertai Alvydas Zaborskas, pristatęs išmaniuosius sprendimus privačių namų ir pramoninėje statyboje, taip pat Darius Bagdžiūnas, kalbėjęs apie kūrybiškumo pritaikymą išmaniojoje statyboje. 

Renginio dalyviai turėjo galimybę apsilankyti VGTU atviros prieigos Civilinės inžinerijos mokslo centro bei Termoizoliacijos mokslo instituto laboratorijose, turinčiose unikalią Baltijos šalyse įrangą. VGTU laboratorijų aukštos kvalifikacijos mokslininkai ir tyrėjai pristatė turimą įrangą ir jos veikimą, atliekamus mokslinius tyrimus, sėkmingo bendradarbiavimo su verslu pavyzdžius. Svečiai apsilankė moderniose Statybinių konstrukcijų ir medžiagų, Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų, Gruntų fizinių ir mechaninių savybių tyrimo laboratorijose. Taip pat domėjosi Lauko eksperimentinių tyrimų, Aplinkos technologijų, Geodezijos, Kelių technologijų laboratorijų veikla. Renginio dalyviams paliko įspūdį ir Termoizoliacijos mokslo instituto tyrėjų pristatyti atliekami bandymai, tyrimai, turima eksperimentine įranga bei ilgametė mokslo ir verslo tarptautinė bendradarbiavimo patirtis. 

Baigiantis renginiui „Išmanioji statyba – jau ne svajonė, o būtinybė“, dalyviai išreiškė norą apsilankyti ir kitose VGTU laboratorijose, taip pat bendradarbiauti ateityje.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas dalyvavo Europos Komisijos organizuotame mokslinių tyrimų ir inovacijų renginyje „ICT 2013: Create, Connect, Grow“, kuriame pristatė universiteto mokslininkų ir studentų sukurtus naujus produktus bei technologijas.

Renginyje VGTU atstovai lankytojus supažindino su virtualiuoju baldų surinkimo asistentu. VGTU Elektronikos fakulteto ketvirto kurso studentai sukūrė programinę įrangą, leidžiančią kompiuterio ekrane matyti atskiras norimo surinkti baldo detales ir instrukcijas, kaip teisingai tą padaryti. Kiekviena baldo detalė turėtų būti pažymėta specialiu vaizdiniu kodu, kurį reikėtų nukreipti į kompiuteryje įdiegtą kamerą.

Kitas žingsnis, anot VGTU Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros prof. doc. dr. Andriaus Ušinsko, išmanieji akiniai, kuriuose, įdiegus kamerą, žmogus matytų papildomą vaizdo instrukciją, kaip tinkamai surinkti norimą baldą. „Surinkti įsigytą baldą – ne kiekvienam įkandama užduotis, o VGTU ketvirtakursių sukurta programinė įranga padėtų baldus surinkti kur kas paprasčiau ir išvengti klaidų – visas baldo surinkimo procesas būtų pateiktas vaizdinėmis priemonėmis“, – sakė A. Ušinskas. 

Prof. doc. dr. A. Ušinskas taip pat pristatė įterptinę veidų nustatymo sistemą. Kortelės dydžio, mažai energijos vartojanti įterptinė sistema gali nustatyti veidų kiekį vaizde, kurį nufilmuoja kamera: tokia sistema, anot VGTU mokslininko, galėtų būti taikoma veidų kontrolei ar praėjimo kontrolės sistemai.

Telekomunikacijų inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Artūras Medeišis pristatė išmaniųjų bevielio ryšio sistemų verslo koncepcijų ir reguliavimo sprendimų projekto TERRA metu mokslininkų grupės sukurtą išmanųjį belaidį ryšį. VGTU mokslininkų indėlis kuriant kokybiškesnį bevielį ryšį – sukurti ir į gamybą įdiegti algoritmai. Išmanusis bevielis ryšys, anot doc. dr. A. Medešio, spartesnis, įvairesnis ir visur esantis ryšys, padedantis išspręsti vis dar aktualią ryšio pasiekiamumo problemą kaimo vietovėse ar dažnai perkrautų bevielio ryšio sistemų problemą miestuose. TERRA – pirmasis lietuvių sukurtas ir koordinuojamas Europos mokslo fondo COST (angl. Cooperation in Science and Technology) programos projektas.

VGTU – vienintelis techniškasis Lietuvos universitetas, dalyvavęs daugiau nei 5 tūkst. dalyvių subūrusiame Europos komisijos organizuotame renginyje. 

VGTU Architektūros fakulteto absolventai, architektūros studijos „Aketuri architektai“ kūrybinė komanda – architektai Lukas Rekevičius, Milda Rekevičienė ir Alda Tilvikaitė – parengė Oginskių dvarvietės karietinės rekonstrukcijos projektą. Apleistas ir nenaudotas pastatas buvo pritaikytas viešojo turizmo ir bendruomenės poreikiams. Čia įrengtos koncertų salės, įkurtas turizmo informacijos centras, verslo skatinimo agentūra.

„Oginskių dvaro rūmai nugriauti karo metais, tačiau iki mūsų dienų išliko parkas, tvenkiniai ir kai kurie pastatai. Vienas jų – dvaro karietinė, sovietmečiu apaugusi betoniniais prielipais ir netekusi didelės dalis autentiškumo. Šis pastatas yra registruota kultūros paveldo vertybė“ – sakė architektas Lukas Rekevičius.

Rietavo savivaldybės iniciatyva karietinės pastatas tapo ne tik modernia erdve, bet ir išliko Rietavo dvaro istorijos ženklu, liudijančiu miestelio praeitį.

Pastato tvarkybos darbai truko ketverius metus. Pagrindinė priežastis, pasak L. Rekevičiaus, parengtą projektą teko koreguoti jau atliekant tvarkybos darbus – mat buvo surasta iki tol nežinotų senovinio pastato architektūros ir konstrukcijų elementų.

Karietinės pastate įrengtos dvi amfiteatrinės salės: 100 vietų repeticijų salė ir 320 vietų pagrindinė salė, kurios scena aprūpinta profesionalia garso ir šviesos įranga.

„Pagrindinė idėja – išsaugoti istorinį pastato tūrį, taip pat nustebinti erdviomis patalpomis, natūralia šviesa, racionaliu pastato planu. Istoriniame pastate neišvengiamai teko įterpti modernių elementų – durų, langų, konstrukcijų, tačiau stengėmės, kad tai būtų aiškiai atskirta nuo autentiškų pastato mūrų, kad bet kuris lankytojas galėtų aiškiai pamatyti, kurios pastato dalys yra naujos, o kurios istorinės“, – komentavo architektas.

Kultūrai pritaikyta Oginskių dvaro karietinė – įspūdingas savo erdvėmis statinys, tačiau, pasak L. Rekevičiaus,  įrengtas panaudojus paprastas patvarias medžiagas – betoną, natūralų medį, fanerą. Taip siekta pabrėžti, kad tikroji kultūros pastato vertė apibrėžiama ne medžiagų brangumu, o jo scenarijaus įvairumu, naudojimo gyvumu ir renginių vertingumu.

Lapkričio 7-ąją VGTU bibliotekos Galerijoje A atidaryta VGTU absolvento Algimanto Vėjalio peizažo nuotraukų paroda „Ištakų beieškant“.

Fotografą parodos atidarymo proga pasveikino garsus fotomenininkas ilgametis VGTU profesorius inžinierius Liudas Verbliugevičius, universitete dėstęs medžiagų atsparumą, teorinę mechaniką, vėliau pasukęs meno keliu. „Džiaugiuosi, kad inžinieriams reikia meno. Menas – ta žmogaus moralės išraiška, kuri žmogų daro išradingesnį, širdingesnį ir geresnį“, – sakė fotomenininkas.

Žinomas fotomenininkas Romualdas Kęstutis Augūnas pasidžiaugė akcentavo A. Vėjalio gamtos matymą per rūką ir švytėjimą.

„Nušvitimu vadinasi viena Algimanto fotografijų, kuri kaip koks daiktas ar įvykis labiausiai primena jį patį, jo pasaulėjautą. Tokia viena didelė pušis, rytmetėjančio, greičiausiai Belmonto, pušyno fone. Toks žiūrėjimas ir matymas iš paukščio skrydžio pačios pušies nepalietus ir neprisilietus. Nušvitimas. Nušvitimu pavadinčiau ir šią ekspoziciją, kurioje rytmečių aušros ir nušvitimai yra tokie svarbūs, kad prilygsta mūsų pačių sukrėtimams nuo vieno ar kito vaizdo, žodžio, minties“, –  parodą pristatė menotyrininkė Malvina Jelinskaitė.

Fotomenininkas A. Vėjalis pirmąją parodą atidarė prieš dešimtmetį. Iki šiol jis fotografuoja juostiniu fotoaparatu „Zenit“, o juostą ryškina savo rankomis. Paroda veiks iki lapkričio 30 dienos.

Lapkričio 13 dieną VGTU studentų komandos jau trečią kartą varžėsi dėl tvirčiausio tilto iš makaronų varžybų laimėtojų titulo. Kūrybiškos statybos čempionate „Makaronų tiltai“ sukonstruotas kilogramo nesveriantis tilto modelis atlaikė net 122 kilogramų svorį ir praėjusių metų rezultatą viršijo daugiau nei porą kartų.

Šiemet VGTU Makaronų tiltų varžybose dominavo arkiniai tiltai, kurie pagal pasaulinę praktiką, laikomi patvariausiais. I-osios vietos laimėtojai – magistrantūros studentai Marius Kesminas, Darius Kesminas, Vytautas Tamulėnas ir Giedrius Danielius iš VGTU Statybos fakulteto. Ambicingai „Be 100 (k)g nelūšim“ pasivadinusi komanda  pateisino viltis – jų tiltas lūžo tik apkrautas 122 kilogramų svoriu.

Ši komanda taip pat sulaukė daugiausiai palaikymo totalizatoriuje – už jų laimėjimą balsavo daugiausiai žiūrovų.

II-ąją vietą užėmusios komandos „TrylikaDvylika“ tiltas atlaikė 59,6 kilogramus. Bronzos medaliais pasidabinusi komanda „Makarena“ praėjusiais metais šventė pergalę, tačiau šiemet jų tiltas lūžo apkrautas 55,9 kilogramų svoriu.

Visos trys komandos čempionate dalyvauja jau antrus metus iš eilės, ir ,kaip pastebėjo renginio organizatoriai, pasimokė iš anksčiau padarytų klaidų ir taip pasiekė geresnių rezultatų. Makaronų tiltų čempionatas kasmet sulaukia vis didesnio dalyvių susidomėjimo.

„Konstruojant tilto modelį iš makaronų visų pirma reikia kūrybiškumo ir kruopštumo. Po to, žinoma, praverčia studijų metu įgytos žinios architektūros, projektavimo bei inžinerinių skaičiavimų srityse. Šį renginį galime laikyti netradicine paskaita ar laboratoriniu darbu,“ – sakė vienas „Makaronų tiltų 2013“ organizatorių VGTU Tiltų ir statinių katedros doktorantas Adas Meškėnas.

Pernai čempionate dalyvavo 5 komandos, šiemet šis skaičius jau viršijo 10. Komandos varžėsi ne tik dėl tvirčiausio, bet ir dėl originaliausio tilto titulo. Neoficialiai, buvo išrinktas ir originaliausias komandos pavadinimas. Studentų grupė, pasivadinusi „Aš pašildysiu“ sulaukė klausimo dėl savo pasirinkimo ir atsakė, kad tai buvo dažniausiai projekto metu naudojama frazė. Šildyti reikėjo ne ką kitą, o konstrukcijos dalį – klijus.

Didelio žiūrovų palaikymo sulaukė ir minimalistinis tiltas, kurį pagamino komanda „CRX“. Važiuojant į kvalifikaciją, kai dieną prieš varžybas tiltas turėjo būti išmatuotas ir pasvertas, konstrukcija sulūžo. Tačiau komanda vis tiek pasiryžo dalyvauti čempionate – sumažintas tiltas atlaikė 0,5 kilogramo svorį.

Prizines vietas užėmusios komandos pasidalino čempionato rėmėjų UAB „Amber pasta“, UAB „Kelprojektas“, UAB „Vildoma“, UAB „Softex Baltic“ bei žurnalo "Statyba ir architektūra" įsteigtus prizus.

Tiltus varžyboms leidžiama konstruoti tik iš spagečių formos makaronų, pasirinktų klijų bei nustatytų išmatavimų apkrovos detalės. Taip pat modeliai negali būti sunkesni nei vienas kilogramas, ilgesni nei vienas metras bei aukštesni nei 60 centimetrų.

Lapkričio 14 dieną universitete iškilmingai paminėtas Verslo vadybos fakulteto (VVF) 20-ies metų jubiliejus. Veiklos sukakties proga fakulteto dekanė Jelena Stankevičienė gausiai susirinkusiems svečiams pristatė ne tik VVF istoriją ir studijų kryptis, bet ir pastarųjų 20 metų verslo ir ekonomikos sričių pasikeitimus Lietuvoje.

Interaktyvioje prezentacijoje apie fakulteto įkūrimo aplinkybes papasakojo tuometinis VGTU rektorius prof. akademikas Edmundas Kazimieras Zavadskas. Apie pirmuosius fakulteto veiklos žingsnius kalbėjo 10 metų jam vadovavęs pirmasis dekanas prof. Romualdas Ginevičius.

Į gimtadienio šventę atvykęs Vilniaus meras Artūras Zuokas savo sveikinimo kalboje pastebėjo, kad 1993 metais, kai buvo įkurtas VGTU Verslo vadybos fakultetas, žodis verslumas dar buvo gana retas, tad džiaugėsi įkūrėjų drąsa ir įžvalgumu. Jis taip pat citavo menininką Andy Warhol, kuris yra sakęs, kad sėkmingas verslas – viena geriausių meno formų.

VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas sveikindamas fakultetą priminė faktą, kad jame išaugo net du Lietuvos premjerai. Rektorius džiaugėsi ir nauja verslo bei ekonomikos mokslininkų karta, kuri kartu su absolventais bei akademiniu kolektyvu ženkliai prisidėjo prie Lietuvos pažangos dalyvaudami įvairiuose projektuose. Taip pat jis linkėjo ir toliau stipriai laikytis bei siekti dar didesnės pažangos.

Rektorius apdovanojo ne tik visus tris dekanus – Jeleną Stankevičienę, Aleksandrą Vytautą Rutkauską ir Romualdą Ginevičių, kūrusius ir vis dar kuriančius fakulteto istoriją, bet ir kitus administracijos darbuotojus.

Fakultetą taip pat sveikino socialiniai partneriai, pirmieji absolventai bei verslininkai.

Po oficialiosios renginio dalies svečių laukė gimtadienio tortas bei VGTU orkestro koncertas.

Kartu su fakulteto gimimo diena lapkričio 14–15 dienomis vyksta ir 2-oji tarptautinė konferencija „Contemporary Issues in Business, Management and Education 2013“.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto dekanė prof. habil. dr. Roma Rinkevičienė lapkričio 12-ąją lankėsi Vokietijoje, kur pagal „Erasmus“ mainų programą Mittelhesseno taikomųjų mokslų universitete skaitė paskaitas „Nuolatinės srovės variklių modelių sudarymas ir imitacija“. Ji taip pat dalyvavo Rytų ir centrinės Europos universitetų sąjungos (CUCEE), kurios vienas narių – VGTU, koordinatorių susitikime. VGTU vienintelis techniškasis universitetas Lietuvoje, nuo 2010-ųjų dalyvaujantis šios sąjungos veikloje.

CUCEE koordinatorių susitikimas kasmet vyksta gegužės ir lapkričio mėnesiais. Šių metų susitikime aptarti praėjusių metų bendri veiklos rezultatai, įvykusios konferencijos, integruotasis mokymas, „Erasmus“ mainai. Susitikime numatytos ir kitų metų veiklos gairės: CUCEE tinklapio plėtra, Piarnu mieste, Estijoje, vykstanti doktorantų mokykla, kurią organizuoja Talino technologijos universitetas, mokslinių  konferencijų organizavimas Aluštoje (Ukrainoje) ir Zielona Gora (Lenkijoje). Ateinančiais metais VGTU tikimasi sulaukti meno kolektyvų iš Vokietijos Mittelhesseno ir Lenkijos Zielona Gora universitetų.

Pagrindinės Rytų ir Centrinės Europos universitetų sąjungos  veiklos sritys: tarptautinės studijos, mokslinių tyrimų projektai, bendrai organizuojamas kongresas „Compatibility in Power Electronics“ („Galios suderinamumas elektronikoje“) ir tarpkultūriniai projektai.

CUCEE tikslas, prof. habil. dr. R. Rinkevičienės teigimu, yra lavinti ateities inžinierius, kurie įgytų ne tik specialybės išsilavinimą, bet ir lavintų užsienio kalbų įgūdžius, kauptų tarptautinę patirtį, leisiančią pabaigus studijas dirbti tarptautiniu mastu.

Į integruotąsias studijas kviečiami vokiečių kalbą mokantys elektros inžinerijos studijų krypties studentai, baigę du kursus. Išvykę pagal „Erasmus“ mainų  programą ir metus studijavę Mittelhessene, o po to atlikę praktiką įmonėje Vokietijoje, jie gautų Millelhesseno taikomųjų mokslų universiteto bakalauro laipsnį ir diplomą. Po to tęstų studijas VGTU, parengtų baigiamąjį darbą ir gautų VGTU bakalauro diplomą. Tokia studijų galimybe naudojasi Talino technologijos, Zielona Gora ir Lvovo politechnikos unuiversitetų studentai.

Daugiau informacijos apie CUCEE veiklą:

Lietuvai pirmininkaujat Europos Sąjungos Tarybai, Budapešto senamiestyje atidengtas paminklas karališkajai Jadvygos, Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko Didžiojo dukters, bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos porai. Šis paminklas, anot vieno jo kūrėjų – VGTU Architektūros fakulteto dekano prof. dr. Rimanto Buivydo, skirtas įamžinti istoriniams Vengrijos, Lietuvos ir Lenkijos ryšiams, taip pat priminti 1386-aisiais Krokuvoje įvykusias vedybas, turėjusias ypatingą reikšmę visai Vidurio Europai.

Vedybos, po kurių LDK kunigaikštis Jogaila tapo Lenkijos karaliumi, o Lietuva ir Lenkija susivienijo – įvykiai, kurie ne tik sustiprino krikščionybės pamatus, bet ir suteikė naują impulsą europietiškos integracijos idėjoms bei užtikrino vidaus politinio gyvenimo stabilumą.

Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, VGTU prof. dr. R. Buivydo, kartu su kolegomis, sukurtas paminklas tapo svarbiu Lietuvos istorijos ir kultūros akcentu Budapešte. Karalienė Jadvyga, kurios gimtasis miestas Buda, laikoma suvienytos Europos globėja. O paminklui skirta vieta Budapešto senamiestyje, Europos parke, greta gynybinės miesto sienos, prie Vienos vartų.

„Skulptūrinę paminklo dalį sudaro granitinės sėdinčių Jogailos ir Jadvygos figūros. Monarchų figūras jungia horizontalus elementas, kuris asocijuojamas su savotišku suolu – sostu. Šiame paminklo elemente pavaizduoti valstybių herbai ir dedikaciniai užrašai. Paminklu siekta simboliškai išreikšti dviejų monarchų asmenybių tvirtumą, savarankiškumą, amžiaus skirtumą, politinę santuokos motyvaciją. Pasirinktas sprendimas – punktyro alegorija, kuri simbolizuoja esamą, bet neglaudų ir negilų ryšį“, – komentavo architektas R. Buivydas.

Skulptūrinė paminklo dalis stovi ant neaukšto pjedestalo. Pjedestalas – penkiakampio formos, kas, anot architekto, simboliškai primena istorinės tvirtovės aikštelę – bastioną. Architektams profesoriams R. Buivydui ir Jurui Balkevičiui tekusi užduotis – parinkti paminklo aukščius, dydžius, suprojektuoti pjedestalą, pritaikyti aplinką. Priešais paminklą suprojektuotas trikampis  informacinis ženklas, padalytas į keturias dalis. Jame keturiomis – lietuvių, vengrų, lenkų ir anglų – kalbomis yra tekstai apie monarchus.

Šio paminklo autorių kolektyvas – architektai J. Balkevičius ir R. Buivydas bei skulptorė Dalia Matulaitė, taip pat yra sukūrę paminklus rašytojoms Ievai Simonaitytei Priekulėje ir Lazdynų Pelėdai Vilniuje, Lenkijoje, netoli Seinų – žuvusiems ir palaidotiems Lietuvos kariams savanoriams ir kitus monumentalius kūrinius.

Lapkričio 14 dieną ilgamečiam VGTU Architektūros fakulteto profesoriui Algimantui Nasvyčiui už indėlį formuojant Lietuvos architektūrą įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Garbės ženklu apdovanotas ir architektas Vytautas Nasvytis. Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai – garsūs Lietuvos architektai, sukūrę Nacionalinio dramos teatro Vilniuje, viešbučio ir restorano „Neringa“ , Seimo I rūmus, viešbučio „Lietuva“ ir kitus projektus.

Aplinkos ministerijos apdovanojimas už kūrybinius laimėjimus architektūros ir urbanistikos srityse skirtas VGTU Architektūros fakulteto Architektūros katedros profesoriaus Rolando Paleko vadovaujamai architektų grupei, parengusiai Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC) Saulėtekyje projektą.

Architektas R. Palekas VGTU žurnalui „Gedimino universitetas“ yra pasakojęs, kad MKIC projektas – ilgas darbas. O objektas – vienas pačių didžiausių. Kalbėdamas apie tai, ar visi projektai architektui vienodai svarbūs, VGTU absolventas  interviu metu sakė: „Būtų galima palyginti ne tik pastatų dydį, bet ir vietą, kur projektuoji. Viena, projektuoti Vilniaus centre. Kas kita Kazachstane, kur tavo darbą pamatys retas pažįstamas. Tarsi Vilnius mylimesnis, žinomesnis, atsakomybės daugiau ir darbą turi padaryti geriau nei ten. Nepriklausomai nuo vietos, nuo to, didelis ar mažas objektas, kur nors nuošaliai ar miesto centre, save gerbiantis architektas pirmiausia privalo siekti maksimumo, negali atsipalaiduoti. Tik atrodo, kad darbų daug, bet kai pasižiūri – ant vienos rankos pirštų gali suskaičiuoti objektus, dėl kurių nesi nusivylęs ir kurie, gali tikėtis, turi išliekamąją vertę.“

Aplinkos ministerijos kas dvejus metus organizuojamo konkurso vertinimo komisijos nariai – Architektų sąjungos, Aplinkos ministerijos, Kraštovaizdžio architektų sąjungos, Architektų rūmų ir Restauratorių sąjungos atstovai. Jie pateiktus darbus vertino pagal nustatytus kriterijus: architektūros kūrinio realizavimo profesionalumą, profesinį meistriškumą, gerą realizuoto architektūros kūrinio ryšį su aplinka ir kraštovaizdžiu, jo estetinį, šviečiamąjį ir auklėjamąjį poveikį, reikšmę visuomeniniam kultūriniam gyvenimui, naujų progresyvių technologijų, techninių sprendimų panaudojimą ir realizuoto architektūros kūrinio vietą šalies urbanistikos ir architektūros raidoje.

Apdovanojimą už kūrybinius laimėjimus urbanistikos ir architektūros srityse Aplinkos ministerija įsteigė 2007-aisiais. Jis įteikiamas už geriausią kūrinį, realizuotą per pastaruosius dvejus metus. 2011 metais šis apdovanojimas įteiktas VGTU Architektūros fakulteto docentams dr. Edgarui Neniškiui ir dr. Liutaurui Nekrošiui, kartu su Arūnu ir Rolandu Lioloms bei Luku Lažinsku už įgyvendintą poilsio namų „Nakcižibis“ (2009 m. Lavyso kaimas Varėnos rajonas) projektą.

Šiais metais padėkų už įgyvendintus projektus sulaukė VGTU Architektūros fakulteto Architektūros katedros doc. Sigito Kuncenvičiaus vadovaujamos architektų grupės (Loreta Kuncevičienė, Martynas Dagys, Žygimantas Gudelis, Aistė Kuncevičiūtė, Viltė Jurgaitienė) įgyvendintas pirmosios po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sostinėje pastatytos modernios ugdymo įstaigos – pradinės mokyklos Balsiuose – projektas, studijų „Andrė Baldi architektūra-urbanistika“ (ABAU) ir „Aketuri architektai“ architektų VGTU absolventų Andrės Baldišiūtės, Mildos Rekevičienės, Algimanto Neniškio, Igno Uoginto ir Luko Rekevičiaus darbas – urbanistinės konversijos projektas, pavertęs seną apleistą ančių fermos teritoriją į vandens sporto ir poilsio kompleksą.

Šiais metais septintąjį kartą įteiktos Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo premijos užsienio lietuviams, skirtos paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus išlikti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir garsinti Lietuvą, palaikyti ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene.

Šiais metais Lietuvos ir pasaulio mokslui nusipelniusiems užsienio lietuviams skirtos keturios premijos, tarp laureatų – Liverpulio Džono Moro universiteto Statybos aplinkos mokyklos vyresnioji dėstytoja dr. Vida Malienė. Premija dr. V. Malienei skirta už mokslo patirties, pasiekimų sklaidą, mokslo ryšių tarp Lietuvos ir užsienio šalių plėtojimą, mokslinės, vadybinės, organizacinės patirties perdavimą ir kitus iškilius mokslo pasiekimus.

Dr. Vida Malienė  Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo geodezijos specialybę, Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto katedroje 2000 metais apsigynė daktaro disertaciją „Nekilnojamojo turto vertinimas daugiakriterinės analizės metodais“. Mokslinę bei pedagoginę karjerą tęsė Nekilnojamojo turto vadybos katedroje, kol išvyko į Didžiąją Britaniją.

„Kaip Lietuvoje, taip ir Anglijoje norėjau būti mokslininke, savo karjerą ryžausi pradėti drastiškai nuo nulio, nemokėdama kalbos. Per pusmetį išmokusi anglų kalbą pradėjau dirbi vyresniąja dėstytoja Liverpulio Džono Moro universitete, Technologijų ir Aplinkos fakultete, kuriame studijuoja apie 5 tūkst. studentų. Toliau plėtoju savo mokslinę veiklą nekilnojamojo turto vertinimo, taikant daugiakriterius vertinimo metodus, ir teritorijų planavimo srityse. VGTU įgytos žinios ir darbo patirtis padėjo įsitvirtinti Jungtinėje Karalystėje ir toliau tęsti mokslinę bei pedagoginę karjerą. Mano asmeninis kaip mokslininkės gyvenimas Anglijoje niekuo nesiskiria nuo gyvenimo Lietuvoje. Uždarydavau VGTU duris 20–21 val., o Liverpulio Džono Moro universiteto – 20 val. (kadangi neleidžiama ilgiau būti pastate). Manau, mokslininkų gyvenimas nedaug kuo skiriasi – jų gyvenimo tempas panašus bet kokiame krašte. VGTU jaučiau didesnį vadovų paskatinimą rašyti mokslinius straipsnius, tobulėti, atnaujinti žinias. Tačiau esu patenkinta ir savo kolegomis Anglijoje, – interviu žurnalui „Gedimino universitetas“ yra sakiusi dr. V. Malienė.

Dr. V. Malienė yra daugiau nei keturiasdešimties mokslinių publikacijų autorė, dalis jos straipsnių publikuoti tarptautiniuose prestižiniuose mokslo žurnaluose, mokslininkė vadovauja Lietuvos doktorantų moksliniams darbams, suteikia galimybę jiems atvykti mokslinei stažuotei bei pristatyti savo tyrimus Liverpulio Džono Moro universiteto bendruomenei.

Mokslininkė konsultuoja Registrų centro, Audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto specialistus. V. Malienė yra  Mančesterio  lietuvių  bendruomenės narė, savo  mokslinę,  pedagoginę  ir kultūrinę  patirtį  perduodanti Šiaurės vakarų Anglijos regione gyvenantiems  lietuviams,  į  Angliją  atvykusiems  studentams  iš  Lietuvos.  Taip  pat  ji skatina Anglijos  studentus  vykti  į  Lietuvą  pagal  mainų  programas,  susipažinti  su Lietuvos mokslu, studijomis ir  kultūra.

Dr. V. Malienė yra Europos žemės naudojimo ir plėtros akademijos Šveicarijoje (European Academy of Land Use and Development) valdybos narė, Operatyvinių mokslinių tyrimų Europos grupės (European Group of Operational Research) narė, Statybos mokslo ir inovacijų tarptautinės sąjungos (International Council for Research and Innovation in Building and Construction (CIB) narė, Linkolno Žemės teisės instituto Jungtinėse Valstijose narė, taip pat Aukštųjų mokyklų švietimo akademijos (Higher Education Academy) narė Jungtinėje Karalystėje.

Šiais metais septintąjį kartą įteiktos Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo premijos užsienio lietuviams, skirtos paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus išlikti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir garsinti Lietuvą, palaikyti ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene.

Šiais metais Lietuvos ir pasaulio mokslui nusipelniusiems užsienio lietuviams skirtos keturios premijos, tarp laureatų – Liverpulio Džono Moro universiteto Statybos aplinkos mokyklos vyresnioji dėstytoja dr. Vida Malienė. Premija dr. V. Malienei skirta už mokslo patirties, pasiekimų sklaidą, mokslo ryšių tarp Lietuvos ir užsienio šalių plėtojimą, mokslinės, vadybinės, organizacinės patirties perdavimą ir kitus iškilius mokslo pasiekimus.

Dr. Vida Malienė  Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo geodezijos specialybę, Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto katedroje 2000 metais apsigynė daktaro disertaciją „Nekilnojamojo turto vertinimas daugiakriterinės analizės metodais“. Mokslinę bei pedagoginę karjerą tęsė Nekilnojamojo turto vadybos katedroje, kol išvyko į Didžiąją Britaniją.

„Kaip Lietuvoje, taip ir Anglijoje norėjau būti mokslininke, savo karjerą ryžausi pradėti drastiškai nuo nulio, nemokėdama kalbos. Per pusmetį išmokusi anglų kalbą pradėjau dirbi vyresniąja dėstytoja Liverpulio Džono Moro universitete, Technologijų ir Aplinkos fakultete, kuriame studijuoja apie 5 tūkst. studentų. Toliau plėtoju savo mokslinę veiklą nekilnojamojo turto vertinimo, taikant daugiakriterius vertinimo metodus, ir teritorijų planavimo srityse. VGTU įgytos žinios ir darbo patirtis padėjo įsitvirtinti Jungtinėje Karalystėje ir toliau tęsti mokslinę bei pedagoginę karjerą. Mano asmeninis kaip mokslininkės gyvenimas Anglijoje niekuo nesiskiria nuo gyvenimo Lietuvoje. Uždarydavau VGTU duris 20–21 val., o Liverpulio Džono Moro universiteto – 20 val. (kadangi neleidžiama ilgiau būti pastate). Manau, mokslininkų gyvenimas nedaug kuo skiriasi – jų gyvenimo tempas panašus bet kokiame krašte. VGTU jaučiau didesnį vadovų paskatinimą rašyti mokslinius straipsnius, tobulėti, atnaujinti žinias. Tačiau esu patenkinta ir savo kolegomis Anglijoje, – interviu žurnalui „Gedimino universitetas“ yra sakiusi dr. V. Malienė.

Dr. V. Malienė yra daugiau nei keturiasdešimties mokslinių publikacijų autorė, dalis jos straipsnių publikuoti tarptautiniuose prestižiniuose mokslo žurnaluose, mokslininkė vadovauja Lietuvos doktorantų moksliniams darbams, suteikia galimybę jiems atvykti mokslinei stažuotei bei pristatyti savo tyrimus Liverpulio Džono Moro universiteto bendruomenei.

Mokslininkė konsultuoja Registrų centro, Audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto specialistus. V. Malienė yra  Mančesterio  lietuvių  bendruomenės narė, savo  mokslinę,  pedagoginę  ir kultūrinę  patirtį  perduodanti Šiaurės vakarų Anglijos regione gyvenantiems  lietuviams,  į  Angliją  atvykusiems  studentams  iš  Lietuvos.  Taip  pat  ji skatina Anglijos  studentus  vykti  į  Lietuvą  pagal  mainų  programas,  susipažinti  su Lietuvos mokslu, studijomis ir  kultūra.

Dr. V. Malienė yra Europos žemės naudojimo ir plėtros akademijos Šveicarijoje (European Academy of Land Use and Development) valdybos narė, Operatyvinių mokslinių tyrimų Europos grupės (European Group of Operational Research) narė, Statybos mokslo ir inovacijų tarptautinės sąjungos (International Council for Research and Innovation in Building and Construction (CIB) narė, Linkolno Žemės teisės instituto Jungtinėse Valstijose narė, taip pat Aukštųjų mokyklų švietimo akademijos (Higher Education Academy) narė Jungtinėje Karalystėje.

 Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetas ir viešoji įstaiga „Architektūros fondas“ šį mėnesį Lazdynuose ir Karoliniškėse organizavo  renginių seriją, skirtą Lietuvos modernizmo architektūros temai.

Skirtingų sričių modernizmo architektūros tyrėjai, kūrėjai, kultūrinių iniciatyvų autoriai dalyvavo respublikinėje modernizmo architektūrai skirtoje konferencijoje „Lietuvos modernizmas Europos architektūros kontekste“.

Dalyvius pasveikinęs VGTU mokslo prorektorius habil. dr. prof. Antanas Čenys svarstė, kurie aptariamos epochos pastatai savo verte ateityje galėtų prilygti Jono Kristupo Glaubico ar Lauryno Gucevičiaus architektūros šedevrams. Lazdynų seniūnė Daiva Mikulskienė ir „Minties“ gimnazijos direktorė Teresa Sakalauskienė atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį į aktualiausias Lazdynų rajono socialinės, kultūrinės ir fizinės kaitos problemas.

Konferencijoje architektai ir architektūrologai kalbėjo apie tai, kokią įtaką įprastiems moksliniams tyrimams daro gyvoji atmintis bei įvairios visuomeninės iniciatyvos, nagrinėjo Lietuvos modernistų naudotus kūrybinius metodus, galimas kultūrines įtakas, skirtingais kritiniais pjūviais ir laikotarpiais aptarė įvairius kultūrinių verčių aspektus, kurie susiję su įvairialypiais modernumo paradigmos bei modernizmo architektūros kritikos klausimais.

Mokslo renginį lydėjo keletas visuomeninių įvykių. Pirmiausia Karoliniškių architektūros laboratorija „K-lab“ sukvietė jaunuosius tyrėjus, architektūros fotografus ir praktikuojančius architektus į pranešimų vakarą PechaKucha formatu „Vartojamas modernizmas“. Lazdynų požeminėje perėjoje vyko dviejų valandų trukmės architektūros fotografijų paroda „GAL“. Šiuo įvykiu, anot VGTU Architektūros fakulteto studijų prodekano dr. Liutauro Nekrošiaus, siekta patvirtinti projekto vietos.org autorių iškeltą idėją, kad alternatyvus viešosios erdvės panaudojimo scenarijus ne tik ją humanizuotų, bet ir sukurtų Lazdynuose pirmąją ekspozicinę erdvę. Nors ir veikusi trumpai, paroda, jos organizatorių teigimu, susilaukė didžiulio praeivių susidomėjimo, privertė naujai pažvelgti į modernizmo architektūros paveldą ir permąstyti jo reikšmę.

Dar vienas viešosios erdvės panaudojimo scenarijus išbandytas Karoliniškėse. Čia Architektūros pagrindų ir teorijos katedros dr. doc. Tomas Grunskis pristatė garso meno projektą A.R.E.: underspace_K. Tai – triukšmingas ir provokatyvus, įdomus ir vizualus šiuolaikinio garso projektas, kuriame panaudotas su konkrečia erdve ir vieta susijusio, emocinį bei fizinį poveikį darančio garso perdirbimo (recycling) principas. Esamoje vietoje esamu laiku konstruotas garsas ir vaizdas – 24 perėjos garsinės ir vaizdinės atkarpos – buvo itin paveikus tiek atsitiktiniams praeiviams, tiek susirinkusiems žiūrovams bei klausytojams.

„K-lab“ organizavo ir ekskursiją TECHNOkaroliniškės, kurios metu besidomintieji modernizmo architektūra lankėsi garažų masyvuose, Karoliniškių gaisrinėje, požeminiame lietaus kolektoriuje.

VGTU mokslo prorektorius prof. dr. Antanas Čenys Vokietijos akademinių mainų organizacijos (DAAD) kvietimu, kartu su dviejų Baltijos šalių – Rygos ir Talino – techniškųjų universitetų mokslo prorektoriais bei Kauno technologijos universiteto tarptautinių ryšių prorektoriumi, lankėsi Vokietijoje. Universitetų prorektoriai aplankė DAAD centrinį biurą Bonoje, kur susipažino su organizacijos veikla, taip pat lankėsi Vokietijos rektorių konferencijoje. DAAD plėtoja tarptautinius ryšius tarp aukštųjų mokyklų, ypač akademinius mainus tarp Vokietijos ir užsienio šalių.

Techniškųjų universitetų atstovai aplankė ir seniausią technikos universitetą Vokietijoje – Karlsrūjės (Karlsruhe institute of technology) technologijos institutą. Susitikimo metu aptartas bendradarbiavimas su užsienio partneriais, prof. dr. A. Čenys pristatė VGTU.  Svečiai taip pat lankėsi Štutgarto ir Miuncheno taikomųjų mokslų bei Miuncheno technikos universitetuose. Miuncheno technikos universitete, pasak prof. dr. A. Čenio, teko bendrauti su prof. dr. Tokio Thomas Bock, kuris yra VGTU žurnalo redakcinės kolegijos narys ir ypač teigiamai atsiliepia apie universitetą.

„Vokietijos techniškieji universitetai skatina tarptautiškumą. Jie labai suinteresuoti tiek studentų mainais, tiek pritraukti studentų iš užsienio aukštųjų mokyklų. Pagrindinė problema ta, kad didžioji dalis bakalauro studijų programų vyksta vokiečių kalba“, – sakė prof. dr. A. Čenys.

DAAD yra įsteigusi informacijos centrą Rygoje, kuris organizuoja informacinius renginius Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukštosiose mokyklose, švietimo, mokslinių tyrimų įstaigose, dalyvauja studijų mugėse, pataria ieškant tinkamos studijų programos bei švietimo ar mokslinių tyrimų įstaigos Vokietijoje, informuoja apie DAAD ir kitų Vokietijos fondų paramą, palaiko ryšius su Vokietijos aukštųjų mokyklų universitetų alumnais iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos bei švietimo ir mokslinių tyrimų rinkos atstovais, tarpininkauja tarp Baltijos šalių bei Vokietijos aukštojo mokslo institucijų. DAAD, VGTU mokslo prorektoriaus teigimu, ypač skatina tecniškųjų universitetų akademinės bendruomenės mainus.

Į Miuncheno taikomųjų mokslų universitetą 2012–2013 mokslo metais išvyko studijuoti 3 VGTU studentai, į Štutgarto universitetą – 2.